Keturi

Žvelgiu į kūną lyg į dūmą.

Matau tą patį, ką - ir jūs,

Nes kūnas pūna, dūmas būna

Tol, kol stebėtojas budrus.

Paskui užsnūstu ir važiuoju

Pirkt morkų, padangų, gėlių.

Mąstau, geriu, kuriu, dainuoju,

Įkvėptas sienų keturių.

Tik štai nakty padvelkia kitas,

Močiutės rauda atlaiduos,

Ir jų rauda, tarytum rytas,

Suspurda kito kvepaluos.

O jogai pluša išsijuosę,

Minčių prisiunčia lyg vaizdų.

Aš jas genu, trinu, viliuosi,

Kad susapnuosiu dukart du.