2010 m. liepos 23 d., penktadienis

Keturiasdešimtmečio pavyzdys













Jeigu jūsų treniruočių planus sujaukė kaitra, imkite pavyzdį iš Dariaus Jurgaičio, šiandien apie vidurdienį užbaigusio bėgimą Joniškis – Vilnius ir pučiamųjų orkestru pasveikinto prie savo namų Vilniuje. Atbėgdamas iš gimtinės į dabartinę rezidenciją, Darius pažymėjo savo keturiasdešimtmetį. Išbėgęs iš tėviškės liepos 20-ąją, savo gimimo dieną, jis sukorė apie 245 kilometrus, kelyje sugaišęs tris paras ir aštuonias valandas.

Pirmąsias dvi dienas judėdamas visiškai vienas, įveikė apie 130 km. Vengdamas karščio, keldavosi anksti ir startuodavo 4-5 valandą ryto. Bėgo savo tempu, sugalvodamas, kuomet ir už ką pasiskatinti ėjimo intarpais. Vakarais sutartose vietose jubiliatą pasitikdavo palaikymo komandos su karšta vakariene, minkštu čiužinuku ir masažo paslaugomis.

Vakar, trečiąjį kelionės rytą, nuo Lėno ežero palydėti Dariaus galelį kelio prisijungėme ketvertas klubiečių. Drauge nubėgta 33 km ilgio maršruto atkarpa iki Ukmergės centro visiems lydintiesiems atskleidė naujų mėgstamo užsiėmimo spalvų. Permiegojus iki kokių keturių valandų sutrumpėjusią vasaros naktį po atviru dangumi, brėkštant išbėgti kaimo vieškeliu ir miglotoje pievoje įžiūrėti baltą arklį – stiprus įspūdis. Saulei pakilus, ėmė pulti sparvos, gyliai, akliai ir kitokie „bimbalai“. Netrikdomi nė menkiausio vėjo dvelksmo, kraugeriai spietėsi apie mūsų penketą ir vertė mojuoti kepuraitėmis ne į bėgimo taktą. Siaubas nuo minties, kas atsitiks sustojus, palaikė aukštą judėjimo spartą: kaimelis keitė kaimelį, vieškelis perėjo į asfaltą, ir dar gerokai iki vidudienio palikome pagrindinį herojų vien tik Aido Ardzijausko draugijoje.

Aidas palaikė Dariui kompaniją iki pat finišo, įbėgti į sostinę vėl prisijungė dar keli draugai. Greita ristele įveikęs Žveryno tiltą, keturiasdešimtmetis atrodė žvalus ir sveikas, kaip dera aktyviai sportuojančiam vyrui. Sugraudinęs artimuosius, priėmė sveikinimus, padėkojo draugams ir pakvietė kartu išlenkti po bokalą, pasistiprinti ant laužo keptomis vištų kulšelėmis. Nusiavęs istorinius sportbačius, sakė jaučiąs visus kūno raumenis ir patinusią čiurną, nors man yra tekę matyti daug šiurpiau atrodančių ultrinių pėdų.

Proginiai daugiadieniai bėgimai nėra naujiena. Visuomenininkai susitaria tai nubėgti Baltijos keliu iš Vilniaus į Taliną, tai apibėgti Lietuvą, tai parnešti „krauju aplaistytos žemės“ iš Griunvaldo mūšio lauko. Dariaus sumanymas žavus savo nepretenzingumu: jis nesiekė viešumos, nenorėjo nieko priminti, nustebinti ar įrodyti, nekėlė ekologinių, tautinių, religinių ar socialinių tikslų, nežadėjo rekordų. Žmogus sugalvojo, pasiruošė ir atbėgo, tuo pačiu pasiūlydamas gryną pavyzdį ir minčių tiems, kas yra subrendę priimti tokius ženklus.

1 komentaras:

kęstutis rašė...

Sveikinu Dariau su puikiu Jubiliejumi, ypatinga Dovana. Ir ne tik sau. Visa bėgiojančių gildija didžiuojasi Tavimi. Puiki harmonija - tėvynės aplinkos vasariškas alsavimas, sveikas kūnas, sveika siela ! ! ! Nuostabiai puiku, pribloškiančiai šaunu ! ! !